apryti

apryti
aprýti tr. 1. apėsti, apgraužti: Karvės burokus aprìjo Ds. 2. pajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yra Dglš. 3. refl. daug suėsti: Apsrìs telyčia dobilų Dglš. 4. menk. didumą suvalgyti: Ligi visa aprìs, da galės paūžt Ds. 5. refl. SD1103, Q72, R56, Sut, N, J, I, M, Š menk. persivalgyti: Jam daug nemožna duot – tuoj apsrỹja Sdk. Kap tik metinė šventė, Paulina, būdavo, i apsrỹja Dglš. Daug gavęs, apsiryja, apsigeria J.Jabl. Kad lašinių, sūrio, sviesto [duotų], gal ir apsirytum J.Balt. Ko žiaukčioji kai apsrìjęs Ds. Vienas alksta, o kitas apsiryja brš. O apsiryjančius nemieruotu badu ir troškimu žudys M.Valanč. Rodžia apsirỹjančiam gardumynus (orig. gardumymus) valgymų DP103. Netur būt … noprỹjąs kaip kiaulės DP209. ^ Šneki lyg žirnių apsirijęs (niekus kalbi) Dkš. 6. refl. priėsti ko netinkama, kenksminga: Apsrìjo karvė žukų (vabalų) Smal. 7. refl. menk. privalgyti ko neleidžiama ar kenksminga: Tik žiūrėk – Kūčios[e] neapsirýk mėsa Ds. ^ Kurių velnių tu miegi loc drignių apsirìjęs LKKXIII129(Grv). Šoka kap dringių apsirijęs Dkš. 8. refl. R66 menk. persigerti svaigiųjų gėrimų: Pamirodyk, kurį toji evangelija ižg aprỹjančios brukanu … padarė DP84. 9. apsupti, apimti, nustelbti (spalvą): Aprylis visa aprỹja Sb. Vilnos apryna bielius, neišmanyties bielio Šts.
◊ ãšaromis apsirýti prisiverkti tramdantis, kad ašaros nesilietų: Kalba – kaip lakštingala gieda, o valią tokiam paduok – ašarom apsirysi J.Balt.
\ ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; pieryti; praryti; priryti; paprisiryti; razryti; suryti; užryti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • aprijimas — aprijìmas sm. (2); PK149 → apryti 5. | refl. VlnE108, BPII197, DK91, SD205, R147, Sut, N, M, Š, S.Dauk: Valgom dažnai iki apsirijimo rš. Apsirijìmas i pryvedė pry ligos Kv. Saugokitėsi…, idant širdys jūsų apsunkintos nebūtų apsirijimu ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprydenti — caus. apryti; apšerti apipenėti: Anys karvę aprydẽno dobilais su rasa, i karvė prapuolo Dkšt. rydenti; aprydenti; parydenti; prirydenti; surydenti; užrydenti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atryti — tr. 1. N, [K], J, Ob, DŽ1 ką prarytą iš skrandžio išstumti atgal: Priryja ir vėl atryja vaikami [gandras varles] Lp. Atrijęs kremtu B. Kad vaikai maži, į snapą atrỹna i vem[ia] į gerklikę LKT133(Plik). Kol vaikai (lapiukai) maži, jiems… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išryti — 1. tr. Sut, N godžiai išėsti: Artipilnį viedrą [kiaulė] išrỹna, gerai ėda Krš. Kiaule, kiaule, kam tu bobai tešlą išrijaĩ? LKT375(Lzd). Gaidys išrijo ten visus miltus ir laukia, kol jį kas paleis LTR(Šmk). Paršai pieną išrìjo, išrìjo Mžš. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuryti — 1. tr. SD272,296, R, K, M, DŽ sukramtytą, susmulkintą maistą ar ką kitą pro ryklę nustumti į skrandį: Ana nurìjo kąsnį J. Metylių žiedų suvalgau, nurynù Grz. Kaklu sirgo, dar gal nuryti N. Nuryk kąsnį, o paskui šnekėk Jrb. Kaip nurijau tą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paparyti — (dial.) tr. visa suėsti: Ingi stalą kap dapuolė, tai rijo rijo, paparìjo vitvisa Dv. ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paprisiryti — (dial.) tr. menk. daugeliui prisivalgyti: Bernai rijo rijo, paprisrìjo pilnas koseres Dv. ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parsiryti — menk. pasidaryti sau bloga: Pati parsrìjo, tai nors nieko nekaltins Sdk. ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paryti — 1. intr. paėsti: Šuva parijęs piktas, o žmogus nevalgęs piktas LTR(Ob). 2. intr. menk. pavalgyti: Paryt da turim ko Dglš. Kad norės, i parìs Dglš. Da visi parìję, nėr kas sako Dglš. 3. tr. suėsti, praryti: Vilkas parijo ožiukelius LTR(Grv) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perryti — menk. 1. refl. R359, N, LL117, DŽ1 persivalgyti: Jis parsirijo ir serga J. Rijo rijo obuolius, kolei persirijo Ds. Taip kartą, kai žmonės jam prinešė daug medaus, jis jo persirijo LTsIV673. Žąsų persrijęs Dglš. 2. tr. perkąsti, užkąsti: Užukando …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”